Vasaros palydėjimas Moncabrer kalnuose

Kas galėtų būti jaukiau, nei kartu su gera kompanija palydėti saulę kalnų viršūnėje? Valensijos lietuvių bendruomenės nariai šitaip linksmai ir aktyviai praleido paskutinį šios vasaros savaitgalį.

Visi susirinkusieji šeštadienio vakare kartu žygiavo Sierra Mariola, Moncabrer kalnu. Ši vieta yra išskirtinė, nes yra šalia garsiųjų sniego šulinių – cava Gran  de Agres.

Pakilę į kalną tautiečiai įsikūrė, palydėjo saulėlydį, pasivaikščiojo po apylinkes ir, be abejo, traukė lietuviškas dainas.

Anksti ryte tekanti saulė budino žygeivius iš saldaus miego ir kvietė pasigrožėti gražiais vaizdais dar kartą, pasimėgauti gaiviu oru ir ramybe. Toliau žygis tęsėsi ir visi kartu leidosi 3 kilometrus kol pasiekė Agres vienuolyną. Pasibaigus žygiui, tautiečiai dalinosi įspūdžiais sakė, kad „buvo nuostabu, o bendrumo jausmas sutinkant saulę tave nuneša į kitas erdves“.

Kviečiame pasigrožėti užfiksuotomis akimirkomis iš žygio.

 

Daugiau informacijos apie vietovę rasite atsidarę šią nuorodą:

http://www.parquesnaturales.gva.es/va/web/pn-serra-de-mariola

Žygis kanojomis skirtas paminėti Baltijos keliui ir baltarusių kovai už laisvę

Lygiai po 31-erių metų, rugpjūčio 23 d., simbolinį Baltijos kelią kartu su viso pasaulio lietuvių bendruomene minėjo ir Ispanijos lietuviai, nuo pat ankstyvo ryto stoję į brolišką žmonių grandinę. Šį kartą susibūrimas buvo išskirtinis, netgi istorinis.

Baltarusijoje nuaidėjus protestų bangai, paskatino lietuvius palaikyti baltarusius kovoje už laisvę. Lietuvoje įvykusi „Laisvės kelio“ solidarumo akcija, sulaukė atgarsio ir išeivijoje gyvenančių lietuvių bendruomenėse. Renginio organizatoriaus duomenimis šioje solidarumo akcijoje dalyvavo 27 šalys ir 45 miestai keturiuose žemynuose, kartu paminėdami ir istorinį Baltijos kelią, taip dar kartą primindami pasauliui apie jį ir apie Baltarusijos kovą dėl laisvės.

 

Ispanijos lietuvių bendruomenė Valensijoje šiai progai suorganizavo kanojų ekskursiją per Jucar upę. Valensijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Daiva Sruogienė prieš renginį teigė, kad nepamiršdami saugumo reikalavimų solidarumą ir palaikymą už laisvę kovojančiai baltarusių tautai bendruomenė parodys ne tik vieningai susikibdami už rankų, bet ir susijungę į kanojų grandinę, pasipuošę tautine atributika.

 

Plaukimas prasidėjo nuo Sumarcarcer miestelio ir tęsėsi apie 3 valandas. Baigę žygį tautiečiai išskleidė Lietuvos vėliavą ir kartu sugiedojo himną, pagerbė istorinį Baltijos kelią, dalinosi prisiminimais bei skleidė puikią nuotaiką viso renginio metu.

Draugiškos rungtynės VLKK “Lietuva” – Dominikos Respublika

Šių metų liepos 12 d. Ontinyent miestelyje (Valensija) įvyko draugiškos revanšinės krepšinio varžybos tarp Valensijos lietuvių krepšinio komandos VLKK  „LIETUVA“ ir Dominikos Respublikos komandos. 

Po pratęsimo varžybos baigėsi varžovų pergale rezultatu: 71–76.

Komandos VLKK „LIETUVA“ prezidentas Antanas Liaugminas teigė, kad kovingai nusiteikusi krepšinio komanda dėl varžybų rezultato nenusivylė ir toliau intensyviai ruošiasi artėjančioms varžyboms ir žada siekti pergalių

Komandos prezidentas tikisi sulaukti mūsų tautiečių vieningo palaikymo ateinančiose varžybose.

“Noriu padėkoti visiems žaidėjams, siekiantiems rezultatų krepšinio sporte ir vieningai sudariusiems komandos branduolį. Ačiū visiems bendruomenės nariams ir Lietuvos konsulatui Valensijoje už palaikymą!” ,- sakė A. Liaugminas.

Veiklos ir įspūdžių kupini šeštadieniai lietuvių mokyklėlėje

Valensijos lietuvių mokyklėlė ,,Lituanica” – tai vieta, kurioje vaikai susirenka ne tik mokytis lietuvių kalbos, kultūros ir istorijos, bet ir smagiai, naudingai praleisti laiką. Kiekvieną šeštadienio pamokėlę vaikai turi progos mintimis nukeliauti į Lietuvą, pažinti lietuvių tradicijas, pasinerti į jų aplinką, prisiminti svarbius šalies įvykius, bendrauti lietuviškai, klausytis ir dainuoti lietuviškas daineles arba tiesiog savo rankutėmis sukurti kokį nors daiktą, padėsiantį išsaugoti jų lietuvišką tapatybę.

Skaityti daugiau…

Šiltos akimirkos iš Vasario 16-osios minėjimo

Vasario 16 – tosios išvakarėse susibūrėme kartu atšvęsti Lietuvos nepriklausomybę. Šventę atidarė Vasario 16 – tosios signataro dr. Jurgio Šaulio giminaitė. Sveikinimo žodį tarė ir Lietuvių bendruomenės Valensijoje pirmininkė Daiva Sruogienė. Šventiškai nusiteikę mokyklėlės vaikai pasveikino susirinkusius ir sudainavo dainą “Tai gražiai mane augino” (žodžiai J. Marcinkevičiaus). Po pasirodymo visi traukėme savo vaišes ant stalo. Jis nusidriekė įdomiausiais patiekalais – pradedant tortilija ir humusu, baigiant Konsulato padovanotais šakočiais, kurie „išnyko“ piknikui vos prasidėjus. Klausydami lietuviškos muzikos tėveliai, mokytojos Kristinos dėka, turėjo galimybę ramiai pabendrauti. Vaikai renginio metu piešė piešinius Lietuvos tematika, mokytoja pasirūpino, kad vaikų veidukai būtų padabinti trispalve. Saulei leidžiantis su spragėsiais rankose rinkomės žiūrėti Giedrės Žickytės filmo “Kaip mes žaidėme revoliuciją

Ištrauka iš šventinės kalbos:

Leiskite prisistatyti, aš esu Gaisva Pranaitytė ir atvykau čia po Vilniaus universiteto baigimo, į Valensijos Lietuvių bendruomenę atlikti praktikos. Esu 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro dr. Jurgio Šaulio giminaitė. Taip pat, viena iš dr. Jurgio Šaulio draugijos steigėjų, kurios pagrindinis tikslas yra puoselėti ir garsinti vieno ryškiausių Lietuvos valstybės atkūrimo ir visuomenės veikėjų, 1918m. Nepriklausomybės akto signataro, pirmojo oficialaus Lietuvos diplomato dr. Jurgio Šaulio atminimą.

Ir naudodamasi proga, kad esu čia, nusprendžiau visus Jus sukviesti ir kartu paminėti Lietuvos gimtadienį. Savo kalbą turbūt turėjau pradėti visų pirma nuo sveikinimo, nes šiandiena gimtadienį švenčia ne tik Lietuva, bet ir kiekvienas jos pilietis. Sveikinu Jus su Lietuvos nepriklausomybės diena! 

Lietuviais mes esame gimę, bet tai dar ne viskas. Reikia jais ir užaugti. Tai, kad Jūs emigravote į Ispaniją, bet šiandiena skiriate laiko prisiminti savo šalį, parodo, kad mūsų Tautos dvasia nenugalima. Tai, kad  atsivedėte savo vaikus, parodo, kad Jums yra svarbu istorinės atminties išsaugojimas. Ir pagaliau tie, kurie atsivedėte savo kitataučius draugus, ar antrąsias puses, Jūs parodote, kaip didžiuojatės savo šalimi.

Nusikelkime į praeitį, prieš šimtą du metus buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Jį surašė Pirmasis Lietuvos diplomatas – Jurgis Šaulys. Jis diplomatinę tarnybą atliko Italijoje, du kartus Vokietijoje, Vatikane, Lenkijoje  ir du kartus Šveicarijoje. Tarp kitko, įdomus faktas, Jurgis Šaulys buvo vienintelis lietuvis asmeniškai susitikęs su Adolfu Hitleriu. Jis buvo vasario šešioliktosios Lietuvos Tarybos generalinis sekretorius ir pirmasis vicepirmininkas, to pasėkoje jis buvo tas žmogus, kurio ranka buvo surašytas Nepriklausomybės Aktas. Ir tiesą pasakius, jeigu ne jo užmegztos pažintys užsienyje, neaišku ar aktas išvis būtų pasiekęs reikiamus Vokietijos pareigūnus. Jurgis Šaulys buvo „Varpo“ redaktorius ir straipsnių autorius, buvo garsus literatūros kritikas. Bet visų svarbiausia, jis buvo principingas patriotas, o už lietuvybės skleidimą buvo netgi išmestas iš kunigų seminarijos. 

Jo išsilavinimo kelias labai įdomus. Pirmoji mokykla kurią jis lankė buvo  Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, o antrojoje –   Palangos progimnazijoje  vienu metu su juo mokėsi dar trys būsimi vasario šešioliktosios signatarai vienas iš jų – tarybos pirmininkas Antanas Smetona. Mokykloje kurioje mokėsi buvo griežta lietuvių kalbos cenzūra, to pasėkoje, dar būdamas labai jaunas, Jurgis ne tik skaitė knygnešių perduotas nelegalias knygas, bet ir pats rašė bei padėjo jas platinti. Vėliau jis įstojo į seminariją tačiau buvo iš jos pašalintas už tautiškumo skleidimą. Taip prasidėjo jo diplomatinis kelias. Jis ėmėsi mokyti lietuvių kalbos, vienu metu jis jos netgi mokė Vydūną. Kadangi Lietuvoje mokytis jo nebepriėmė už lietuvybės skleidimą, jis išvyko išsilavinimo įgyti į Šveicariją. Jurgis Šaulys buvo vienintelis iš visų dvidešimties signatarų įgijęs vakarietišką išsilavinimą. Šveicarijoje jis mokėsi Berno universitete, tame pačiame universitete dėstė ir Albertas Einšteinas.

Nusikelkime į 1917 metus, Rusijoje kilo bolševikų revoliucija, Vokietija ir Rusija susitarė dėl paliaubų ir Vokietija pažadėjo Lietuvai nepriklausomybę. Ar žinote, kad prieš vasario 16 – ąją buvo pasirašyta gruodžio 11-osios deklaracija dėl Nepriklausomybės atstatymo, dėl joje esančio teiginio apie „tvirtą Lietuvos valstybės sąjungą su Vokietijos imperija“ Lietuvos Taryba nubalsavo jos atsisakyti. Dėl šio teiginio 1918 metais Jurgis buvo pasiųstas į Berlyną. Tenai nuvykęs, jis suprato, kad Rusijos ir Vokietijos derybos žlunga ir, kad Lietuva turi mažą galimybę tapti laisva, taigi reikia veikti greitai. Grįžęs į Lietuvą jis pareiškė Tarybai, kad ji turi būtinai būti vieninga ir nedelsiant skelbti nepriklausomybę. Taigi, netrukus buvo pasirašytas Vasario 16-osios aktas. Jurgis Šaulys buvo nepamainomas ir sudarius pirmąją Vyriausybę, nes Lietuvai reikėjo turėti patikimą, autoritetingą žmogų, kuris galėtų atstovauti Vokietijoje. Jis būtent toks ir buvo: gerai žinomas tiek Lietuvos, tiek Vokietijos politikams, mokantis vokiečių kalbą ir turintis didžiulę derybų patirtį. Taip jis tapo pirmuoju oficialiu diplomatijos pasiuntiniu, o iš viso jo diplomatinė tarnyba tęsėsi net 24 metus.

Natūraliai kyla klausimas: kodėl apie žmogų, kuris savo ranka surašė Nepriklausomybės Aktą ir pasirūpino jo pristatymu, beveik iki mirties dirbo svarbų diplomatinį darbą ir buvo vienas žymiausių to meto visuomenininkų, šiandien žino nedaugelis? Pirmiausia, reiktų pasakyti, kad šis žmogus niekad nesiekė valdžios ar šlovės. Nors buvo vienas Demokratų partijos kūrėjų, iš politikos jis pasitraukė labai anksti. Jis buvo laikomas realiausiu kandidatu tapti pirmosios Lietuvos Vyriausybės vadovu, tačiau žinodamas, kad tikrasis jo pašaukimas yra diplomatija, premjero posto Jurgis atsisakė, užleisdamas šią poziciją.

Ir nors Nepriklausomybės Aktas buvo dingęs beveik šimtą metų, prieš pat Nepriklausomybės šimtmetį istorikas Liudas Mažylis Vokietijoje esančiuose archyvuose atrado Vasario 16-osios aktą. Parvežus aktą į Lietuvą buvo patvirtinta, kad aktas surašytas Jurgio Šaulio ranka.

Mes – jo giminė suprantam, koks svarbus buvo jo indėlis Lietuvai. Ir nors jis pats nenorėjo nei šlovės, nei garbės, nei būti žinomas. Mes manome, kad jis yra pavyzdys, kad apie jo darbus reikia kalbėti, mes turime išsaugoti istorinę atmintį. Dr. Jurgio Šaulio vardu Lietuvoje yra pavadintos gatvės, mokykla, jam yra pastatytas koplytstulpis, jo vardo fondu teikiamos stipendijos moksleiviams, planuojama teikti ir studentams, rengti nuotraukų parodas, konferencijas.

Mano prašymas ir palinkėjimas Jums, kad ir šiandiena, kad ir pikniko metu: dalinkimės savo prisiminimais, dalinkimės tėvų senelių protėvių prisiminimais. Neleiskime istorinei atminčiai numirti kartu su žmogumi. Tikrai mūsų čia esančių tarpe yra žmonių turinčių ką papasakoti arba kurių tėvai, arba seneliai jiems pasakojo, kaip stovėjo Baltijos kelyje, kaip gynė televizijos bokštą, kaip buvo ištremti į Sibirą, kaip nelegaliai kartu su knygnešiais platino lietuvišką spaudą, kaip partizanai ėjo į miškus ginti tėvynės. Kalbėkime, prisiminkime, darykime viską neleisdami numirti mūsų istoriniai atminčiai. Tikiuosi, man bekalbant visi kažką prisiminėte iš atminties, taip? Jau dabar pikniko metu kviečiu Jus visus dalintis savo istorijomis ir patirtimis. 

Paminėkime Vasario 16 dieną kartu!

Lituanistinės mokyklėlės vaikai ruošia Jums šventinį sveikinimą. 🎤
Vasario 16-osios minėjime kalbėsime apie signatarą Jurgį Šaulį, kuris parašė nepriklausomybės aktą. Signataro veiklą mums pristatys jo provaikaitė. 📜
Kviečiame šią dieną bendrauti ir būti kartu! Piknikui atsineškime užkandžių bei gaiviųjų gėrimų. 🌭
Pabendravę ir pavalgę po pikniko rinksimės žiūrėti Giedrės Žickytės filmo, sukurto būtent Vasario 16 – tosios proga „Kaip mes žaidėme revoliuciją“.🎥
Renginys – nemokamas!
Susitikime Vasario 15 d. 16:30 val.