Lituanistinis švietimas neginčijamai yra viena iš pagrindinių lietuvių išeivijos veiklų. Dėka lituanistinio švietimo, išeivijos lietuvių vaikai yra ne tik mokomi kalbos, bet ir susipažįsta su Lietuvos kultūra ir tradicijomis. Lituanistinį švietimą pradėjo puoselėti išeiviai Jungtinėse Amerikos Valstijose XIX amžiuje, vėliau plačiai paplito įvairiose pasaulio šalyse, kuriose gyveno lietuviai.

Tik per kalbą ir kultūrą galima išlaikyti jaunosios kartos tautinį identitetą, tačiau istoriškai, ši veikla patyrė įvairių pakilimų ir nuosmukių, kurios tikslus ir prasmę keitė vykę pasauliniai karai bei okupacijos. Šie periodai skatino išlaikyti lietuvių kalbą, kai kam tai buvo galimybė lengviau integruotis į užsienyje esančias lietuvių bendruomenes, kai kam tai buvo tautinio identiteto stiprinimo forma, o dar kitiems – viltis išlaikyti lietuvių kalbą okupacijos laikotarpiais. XX amžiaus viduryje, nepaisant daugelio lietuvių diasporos bendruomenių ir šviesuolių pastangų, lietuviškų mokyklų populiarumas ir skaičius pradėjo mažėti. Galiausiai, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, po pasaulį išsibarstę lietuviai, sukėlė naujas emigracijos bangas, kurios prasidėjo naujas Lietuvos švietimo istorijos etapas.

Džiaugiamės, kad Ispanijoje lituanistinis švietimas auga ir yra puoselėjamas nuostabių asmenybių, kurios nebijo iššūkių, dirba neskaičiuodami valandų ir tai daro neatlygintinai. Dar smagiau, kai aukščiausi valstybės vadovai pastebi dedamas pastangas. LR užsienio reikalų ministras, Gabrielius Landsbergis, įteikė padėką lituanistinių mokyklų įkūrėjai ir VLB pirmininkei Daivai Sruogienei už virtualios mokyklėlės “Švyturys” įkūrimą ir lituanistinio švietimo plėtrą.